1.
Kalba – daug daugiau nei žodžiai ir gramatika: svarbu žodžius ir jų formas mokytis siejant juos su kontekstu, o ne mintinai iškalti žodžius ir gramatikos taisykles. Sutelkite dėmesį į frazes ir kolokacijas – dažnai kartu vartojamų žodžių junginius. Taip pat kuo giliau pasinerkite į autentišką kalbą žiūrėdami televizijos programas ir vaizdo įrašus („YouTube“, „TikTok“), klausydamiesi tinklalaidžių ir skaitydami įvairių žanrų tekstus.
2.
Lavinkite tarimą kartodami viską, ką išgirstate per radiją, tinklalaidėse, serialuose ir filmuose. Lyg papūga kopijuokite ne tik tikslų garsų tarimą, bet ir ritmą, ir intonaciją. Iš pradžių tiesiog niūniuokite melodiją ir ritmą. Vėliau galite pradėti kopijuoti dažnai pasikartojančias, svarbias ar net juokingas frazes.
3.
Daugeliui žmonių lengviau mokytis jaučiant socialinį kontekstą. Vartokite kalbą kartu su kitais – kalbėkitės su jais gyvai ar internetu arba bendraukite kitais būdais.
Kalbų mokymasis turėtų būti smagi ir maloni patirtis. Akis į akį susidurdami su realaus gyvenimo situacijomis, pavyzdžiui, žaisdami, valgydami ar eidami į muziejų su šios kalbos vartotojais galite greičiau išmokti aktualesnės ir įdomesnės informacijos.
Susisiekite su žmonėmis, kuriems ši kalba gimtoji arba kurie taip pat nori praktikuotis. Internetas beribis – galite rasti naujų pažįstamų iš viso pasaulio ir palaikyti ryšį susirašinėdami ar siųsdami garso ar vaizdo žinutes.
Iš kitų taip pat galite sulaukti grįžtamojo ryšio ir motyvacijos. Galbūt su mokymosi bičiuliais tapsite gerais draugais ir vieni kitus paskatinsite!
4.
Prisidėdami prie ryšių ir asociacijų mūsų smegenyse kūrimo, jutimai padeda įsiminti tam tikrus dalykus. Todėl besimokydami stenkitės stimuliuoti kuo daugiau jutimų. Pasitelkite vaizdines priemones, skonį, kvapą, lytėjimą, pajudėkite. Kodėl gi nepasigaminus skanios vakarienės kartu su mokymosi bičiuliais? O gal pabandykite apibūdinti kvepalus ir kylančias asociacijas? Naujos kalbos galite mokytis ir piešdami, dainuodami ar šokdami.
5.
Kalba – tai kultūros dalis, o kultūra – kalbos dalis. Galite pažinti su kalba susijusią kultūrą per serialus, filmus, dainas, literatūrą, komiksus, maistą, teatrą, senas tradicijas ir naujas interneto siūlomas tendencijas, skirtas kalbos, kurią norite išmokti, vartotojams. O kad būtų įdomiau, skaitykite tekstus temomis, kurios jus iš tiesų domina. Tai suteiks naudos, kadangi jau išmanote šią sritį. Tai pravartu ir todėl, kad dažniausiai būtent šiomis temomis norite kalbėtis su kitais ar apie jas rašyti.
6.
Atminkite, kad siekiant gerų mokymosi rezultatų, reikia laiko. Geriausia mokytis po truputį kiekvieną dieną. Verčiau praleisti po 10–15 minučių mokantis kasdien negu 2 valandas vos kartą per savaitę. Kol laukiate eilėje pas odontologą, važiuojate viešuoju transportu ar lūkuriuojate, kol užvirs vanduo arbatai, išnaudokite šį laiką užpildydami jį kalba, kurią norite išmokti. Ilgesniems užsiėmimams pasirinkite laiką, kai lengviausia susikaupti, nesvarbu, ar tai būtų ankstų rytą, po pietų ar vidury nakties.
7.
Suplanuokite mokymosi procesą išsikeldami įgyvendinamus ir kuo konkretesnius ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus (juos konkrečiau apibrėžti gali padėti Bendrųjų Europos kalbų metmenų aprašymas ir aplankas). Kiekvieną dieną sugalvokite užduočių ir kiekvienai iš jų skirkite tiek laiko, kiek norite, kad pasiektumėte savo tikslus. Kad būtų smagiau, pravartu išlaikyti užduočių įvairovę. Taigi galite tobulinti savo klausymo, skaitymo, tarimo, rašymo ir kalbėjimo įgūdžius. Kadangi kartojimas yra neatsiejama mokymosi dalis, sugalvokite įdomių būdų, kaip išmoktą informaciją pasikartoti. Bet visų svarbiausia – mažiau galvokite ir tiesiog smagiai praleiskite laiką! Kai mums linksma, esame labiau linkę įsiminti naują informaciją.
8.
Klaidos padeda jums lavinti kalbos įgūdžius ir yra esminė mokymosi proceso dalis. Jų aptikę nesijaudinkite – klaidos reiškia, kad esate vienu žingsniu arčiau savo tikslo. Kartais netgi galima iš jų gardžiai pasijuokti. Juk mokymosi tikslas – ne išmokti nepriekaištingai kalbėti, o suteikti kalbai gyvybės vartojant ją savo poreikiams ar kalbant su kitais!
9.
Naudokite kitas kalbas kaip šaltinį. Mokydamiesi naujos kalbos, atrandame daug panašumų su savo gimtąja ar kitomis išmoktomis kalbomis, kuriuos galime perkelti į reikiamą kalbą. Taip pat svarbu išmanyti tarimo, gramatikos, žodyno ar net kūno kalbos skirtumus. Kalbos įvairiais būdais suskirsto mus supantį pasaulį, o kalbų mokymasis suteikia galimybę pažvelgti į jį kitomis akimis.
10.
Mokykitės kalbos judėdami. Fizinė veikla, ypač vaikščiojimas, plaukiojimas ir pan., stimuliuoja mūsų smegenis. Taigi neapsiribokite mokymusi prie stalo. Net ir judėjimas nejudinant kūno teikia naudos, nes mūsų jutimus stimuliuoja besikeičianti aplinka. Išeikite pasivaikščioti su mokymosi bičiuliu ar kuo nors, kas kalba ta kalba, kurios mokotės. Vaikščiodami ar keliaudami vieni klausykitės tinklalaidžių, dainuokite klausomas dainas mokomąja kalba, kalbėkitės su savimi, kartokitės frazes naudodami korteles, pabandykite išvardyti viską, ką matote pakeliui, ar išsiverskite ženklus. Tai tik keletas idėjų. Savaime suprantama, kad malonus pasivaikščiojimas taip pat teigiamai veikia jūsų nuotaiką ir sveikatą!