Preterito ir perfekto vartojimas
Ir preteritas, ir perfektas yra būtieji laikai, taigi vartojami nusakyti veiksmui, vykusiam praeityje. Tačiau jų vartojimas šiek tiek skiriasi. Preteritą vartojame, kai veiksmas praeityje įvyko ir pasibaigė. Taip pat preteritą vartojame, kai būna pasakyta (arba bent numanoma) laiko aplinkybė, nurodanti kada tas veiksmas įvyko.
Perfektą vartojame tuomet, kai svarbu pabrėžti ne kada veiksmas ar įvykis įvyko, bet patį faktą, kad jis yra įvykęs; taip pat kai tas įvykis yra dar nepasibaigęs arba jo poveikis tebėra aktualus dabartyje.
Pavyzdžiui, jei norime norvegiškai pasakyti „Agnieška parkrito“, galime pavartoti tiek preteritą, tiek perfektą:
- a) Agnieszka falt.
b) Agnieszka har falt. (Å falle, falt, har falt – parkristi, pargriūti.)
Tačiau pirmuoju atveju pasakome, kad Agnieška kažkada anksčiau parkrito, ir dabar tas įvykis jokių pasekmių nebeturi, jis pasibaigė ir jau priklauso praeičiai.
Antrąjį variantą sakysime, kai, pavyzdžiui, matysime gulinčią parkritusią Agniešką arba norėsime paaiškinti, kodėl ji verkia (t. y. matydami to parkritimo pasekmę – mergaitei skauda, ji verkia).
Preteritą vartosime tada, kai sakinyje pasakyta kokia nors laiko aplinkybė, žyminti jau pasibaigusį laiko tarpą, pavyzdžiui: i går (vakar), i fjor (pernai), klokka ni (devintą valandą), i morges (šįryt), i 2006 (i to tusen og seks) (2006 metais), våren 2024 (våren tjue tjuefire) (2024 metų pavasarį), før krigen (prieš karą), for to år siden (prieš dvejus metus), i forrige uke (praėjusią savaitę) ir t. t.
Tačiau jei sakinyje pasakyta laiko aplinkybė, žyminti dar nepasibaigusį laiko tarpą, pvz. i dag (šiandien), i år (šiemet),denne uka (šią savaitę), denne måneden (šį mėnesį), alltid (visada), aldri (niekada) – tokiu atveju paprastai vartojamas perfektas.
Taip pat perfektą vartosime, jei įvykis ar veiksmas prasidėjo praeityje, tačiau dar nepasibaigė.
Pavyzdžiui, sakinys Jeg har vært her i fem uker reiškia Aš esu čia jau penkias savaites.
Preteritas gali būti vartojamas ir hipotetiniam, nerealiam veiksmui nusakyti (atitinka lietuvių kalbos tariamąją nuosaką):
Hvis jeg var deg … – Jei būčiau tu, …
Hvis jeg vant en million … – Jei laimėčiau milijoną, …
Ateityje vyksiančio veiksmo nusakymas
Atskirų (sintetinių) būsimojo laiko formų norvegų kalbos veiksmažodžio sistemoje nėra. Ateityje vyksiantis įvykis gali būti nusakomas:
- esamojo laiko forma (tokiu atveju dažniausiai sakinyje būna ir laiko aplinkybė), pavyzdžiui:
Han kommer i morgen. – Jis atvyks rytoj.
- su pagalbiniais veiksmažodžiais vil, skalarba kommer til å, pavyzdžiui:
Vi skal på kino i kveld. – Šįvakar eisime į kiną.
Det vil gå bra til med eksamen. – Per egzaminą seksis gerai.
Vi kommer til å kjøre bil dit. – Ten važiuosime automobiliu.
Skal paprastai vartojame kalbėdami apie ateities planavimą (vi skal gå – mes eisime, jeg skal ringe deg – aš tau paskambinsiu, hun skal møte oss på stasjonen – ji mus pasitiks stotyje), o vil – apie ateities prognozavimą, spėjimą (det vil bli hyggelig – bus smagu, det vil regne – lis lietus, han vil aldri bli frisk igjen – jis niekada nebepasveiks).
Kommer til å gali būti vartojama ir kalbant apie ateities planavimą, ir apie prognozavimą. Ši konstrukcija labiau būdinga šnekamajai kalbai.
Neveikiamoji rūšis (pasyvas)
Neveikiamoji rūšis (pasyvas) gali būti sudaroma keleriopai: su priesaga -s arba su pagalbiniais veiksmažodžiais blir arba er.
Formos su priesaga -s (s-passiv) paprastai vartojamos instrukcijose (pvz., kulinariniuose receptuose, informaciniuose lapeliuose ir pan.). Šnekamojoje kalboje dažnesnės sudėtinės formos su pagalbiniais veiksmažodžiais bli (vartojamas kalbant apie procesą, pasikeitimą) arba være (vartojamas kalbant apie būseną, rezultatą).
Pavyzdžiai:
Jeg skjærer osten i terninger. – Aš pjaustau sūrį kubeliais.
Osten skjæres i terninger. – Sūris supjaustomas kubeliais (nurodymas kulinariniame recepte).
Osten blir skåret i terninger. – Sūris pjaustomas kubeliais (procesas).
Osten er skåret i terninger. – Sūris yra supjaustytas kubeliais (rezultatas).
Pagalbinius veiksmažodžius bli bei være galima kaityti laikais:
Pasienten blir / ble / har blitt undersøkt. – Pacientas yra / buvo / yra buvęs tiriamas.