Oratastic

Sakinio dalių tvarka (Leddstilling)

by
Oratastic▸Trumpa norvegų kalbos gramatika▸  Sakinio dalių tvarka (Leddstilling)

Sakinio dalių tvarka

Leddstilling

Pagrindiniai sakiniai – Helsetninger

Norvegų kalboje žodžių tvarka labai svarbi, nes daiktavardžiai linksniais nekaitomi. Sukeitus žodžius vietomis, gali pasikeisti visa sakinio prasmė.

Lietuviškai mes galime pasakyti ir Agnieška myli Henriką, ir Henriką myli Agnieška, ir abu sakiniai reikš tą patį – Agnieška myli, o Henrikas yra jos mylimas. Jeigu norvegiškai pasakysime Agnieszka elsker Henrik, tai reikš, kad Agnieška myli Henriką, bet jeigu pasakysime Henrik elsker Agnieszka, sakinys jau reikš, kad Henrikas myli Agniešką.

Palyginkite šiuos pavyzdžius:

Agnieszka elsker Henrik, men Henrik elsker Luna. – Agnieška myli Henriką, bet Henrikas myli Luną.

Agnieszka kommer fra Estland, og hun snakker estisk, polsk, engelsk og norsk. – Agnieška yra iš Estijos ir kalba estiškai, lenkiškai, angliškai ir norvegiškai.

Jeg har dessverre fått feber, så jeg kan ikke komme på jobb i dag. – Deja, man pakilo temperatūra, taigi į darbą šiandien ateiti negalėsiu.

Gunnstein spiser ikke kjøtt i det hele tatt, for han er vegetarianer. – Gunsteinas visiškai nevalgo mėsos, nes jis – vegetaras.

Norvegų kalbos vadovėliuose ir gramatikose įprasta sakinio dalių tvarką vaizduoti pasitelkiant sakinio laukų schemą (norvegiškai vadinama feltskjema arba setningsskjema):

  Sakinio pradžios laukas Sakinio vidurio laukas Sakinio pabaigos laukas
Jungtukas Veiksnys arba aplinkybė Tarinys (esamojo laiko arba preterito formos veiksmažodis) Veiksnys Sakinio aplinkybė Bendratis; dalyvis Papildinys; vardinė tarinio dalis Aplinkybės
Agnieszka elsker Henrik,
men Henrik elsker Luna.
Agnieszka kommer fra Estland,
og hun snakker estisk, polsk, engelsk og norsk.
I dag har jeg ikke vært hjemme.
Jeg har dessverre fått feber,
så jeg kan ikke komme på jobb i dag.
Gunnstein spiser ikke kjøtt i det hele tatt,
for han er vegetarianer.

Sakinys nebūtinai turi būti pradedamas veiksniu, toje pačioje pozicijoje gali būti ir aplinkybė. Tokiu atveju veiksnys eis po tarinio ar pirmosios jo dalies, t. y. po esamojo arba būtojo laiko (preterito) formos veiksmažodžio, pvz.:

I dag har jeg ikke vært hjemme. – Šiandien nebuvau namie.

På norskkurset leser vi ofte mange mange tekster. – Norvegų kalbos kursuose dažnai skaitome daug naujų tekstų.

Men på fritiden spiller jeg helst fotball. – Bet laisvalaikiu mieliausiai žaidžiu futbolą.

  Sakinio pradžios laukas Sakinio vidurio laukas Sakinio pabaigos laukas
Jungtukas Veiksnys arba aplinkybė Tarinys (esamojo laiko arba preterito formos veiksmažodis) Veiksnys Sakinio aplinkybė Bendratis; dalyvis Papildinys; vardinė tarinio dalis Aplinkybės
I dag har jeg ikke vært hjemme.
På norskkurset leser vi ofte mange nye tekster.
Men på fritiden spiller jeg helst fotball.

Klausiamieji sakiniai – Spørresetninger

Uždarieji klausimai (vadinamieji „taip / ne klausimai“) pradedami tariniu (jei tarinį sudaro du veiksmažodžiai – pirmuoju iš jų):

Kommer Agnieszka fra Latvia? – Ar Agnieška kilusi iš Latvijos?

Spiser ikke Gunnstein kjøtt i det hele tatt? – Ar Gunsteinas mėsos visiškai nevalgo?

Er han vegetarianer? – Ar jis vegetaras?

Kan du hjelpe meg? – Ar gali man padėti?

Har de allerede kommet? – Ar jie jau atvyko?

Skal vi gå? – Eime?

Atvirieji klausimai pradedami klausiamaisiais žodžiais (arba klausiamosiomis frazėmis). Tuomet sakinio dalių tvarka būna tokia:

Hvor kommer Agnieszka fra? – Iš kur yra kilusi Agnieška?

Hva pleier Gunnstein å spise til middag? – Ką Gunsteinas paprastai valgo pietų?

Når kommer gjestene? – Kada atvyksta svečiai?

Šalutiniai sakiniai – Leddsetninger

Šalutiniai sakiniai dažniausiai pradedami prijungiamaisiais jungtukais, pavyzdžiui:

Jeg sier at jeg ikke skal handle mat i dag. – Aš sakau, kad šiandien maisto nepirksiu.

Jeg tror at Henrik alltid står opp klokka sju. – Manau (spėju), kad Henrikas visada keliasi septintą valandą.

Gunnstein spør Agnieszka om hun kanskje vil bli med på kino i kveld. – Gunsteinas klausia Agnieškos, ar ji vakare galbūt norėtų kartu nueiti į kiną.

Netiesioginiai klausimai pradedami klausiamuoju žodžiu (ar klausiamąja fraze):

Jeg vet ikke når de kommer. – Nežinau, kada jie atvyks.
Jeg spurte bare hvor gammel han var. – Aš tik paklausiau, kiek jam metų.

Šalutinio sakinio žodžių tvarka yra tokia: po prijungiamojo jungtuko eina veiksnys, tada sakinio aplinkybė (jeigu tokia yra), tada tarinys.

(Pagrindinis sakinys) Sakinio vidurio laukas Sakinio pabaigos laukas
Jungtukas arba klausiamasis žodis ar klausiamoji frazė Veiksnys Sakinio aplinkybė Tarinys (esamojo laiko arba preterito formos veiksmažodis) Bendratis; dalyvis Papildinys; vardinė tarinio dalis Aplinkybės
Jeg sier … at jeg ikke skal  handle mat i dag.
Jeg tror … at Henrik alltid står opp klokka sju.
Gunnstein spør Agnieszka … om hun kanskje vil bli med på kino i kveld.
Jeg vet ikke … når de kommer.

Innhold