Daiktavardžiai
Substantiv
Daiktavardžiai norvegų kalboje – bent jau daugelyje jos tarmių – būna trijų giminių: vyriškosios, moteriškosios arba niekatrosios. Kuris daiktavardis yra kurios giminės, reikės išmokti mintinai. Bergeno tarmėje skirtumas tarp vyriškosios ir moteriškosios giminės yra išnykęs.
Skirtingų giminių daiktavardžių artikeliai skiriasi.
Vyriškosios giminės nežymimasis artikelis yra en, moteriškosios – ei arba en (galima pasirinkti, kurį artikelį norite vartoti), o niekatrosios giminės – et.
Su neskaičiuotiniais daiktavardžiais (tokiais kaip mat – maistas, melk – pienas, vær – oras, vann – vanduo), neturinčiais daugiskaitos, nežymimasis artikelis paprastai nevartojamas.
Daiktavardžiai norvegų kalboje turi keturias formas: žymimąją ir nežymimąją vienaskaitos bei daugiskaitos formas. Žymimoji forma vartojama, kai kalbėtojas ar rašytojas tikisi, kad adresatas (pašnekovas ar skaitytojas) supras ar žinos, kuris konkretus dalykas turimas omenyje – ar dėl to, kad jis jau buvo paminėtas pokalbyje ar tekste, ar dėl to, kad tai bus akivaizdu iš konteksto. Pavyzdžiui:
Jeg har en hund og en katt. Hunden heter Fiko, og katten heter Pus. – Aš turiu šunį ir katiną (nežymimoji forma, kadangi pašnekovui tai nauja informacija). Šuns vardas Fiko, o katino – Pus (žymimoji forma, kadangi dabar pašnekovas jau žino, kurį būtent šunį ir katiną turiu omenyje).
Paprastai daiktavardžių formos sudaromos su tokiais artikeliais:
| Vienaskaita (Entall) | Daugiskaita (Flertall) | ||
| Nežym. f. (Ubestemt) | Žym. f. (Bestemt) | Nežym. f. (Ubestemt) | Žym. f. (Bestemt) |
| Vyr. g. (Hankjønn) | |||
| (en) en gutt (berniukas) en bil (automobilis) mat (maistas) | –en gutten bilen maten | –er gutter biler – | –ene guttene bilene – |
| Mot. g. (Hunkjønn) | |||
| (ei arba en) ei / en jente (mergaitė) ei / en skjorte (marškiniai) melk (pienas) | –a (-en) jenta (jenten) skjorta (skjorten) melka (melken) | –er jenter skjorter – | –ene jentene skjortene – |
| Niekatr. g. (Intetkjønn) | |||
| 1) (vienskiem.) (et) et bord (stalas) et skjørt (sijonas) vær (oras) | –et bordet skjørtet været | – bord skjørt – | –ene bordene skjørtene – |
| 2) (daugiaskiem.) (et) et eple (obuolys) et frimerke (pašto ženklas) humør (nuotaika, ūpas) | –et eplet frimerket humøret | –er epler frimerker – | –ene eplene frimerkene – |
Kai kuriose norvegų kalbos tarmėse moteriškoji giminė yra išnykusi, todėl visi moteriškosios giminės daiktavardžiai gali būti pavartoti su vyriškosios giminės artikeliais ir galūnėmis (pvz., galima sakyti ne tik ei skjorte – skjorta arba en skjorte – skjorta, bet ir en skjorte – skjorten).
Taigi moteriškosios giminės atveju yra įmanomos trejopos nežymimųjų ir žymimųjų artikelių kombinacijos:
- ei– -a (pvz., ei skjorte – skjorta),
2. en – -a (pvz., en skjorte – skjorta) ir
3. en – -en (pvz., en skjorte – skjorten).
Tik kombinacija *ei – –en (pvz., *ei skjorte – skjorten) yra neįmanoma.
Ko gero, dažniausiai nežymimojoje formoje vartojamas artikelis en, o žymimojoje – artikelis -a, t. y. sakoma en skjorte (nežym. f.) – skjorta (žym. f.).
Be abejo, ne visi daiktavardžiai kaitomi būtent taip, kaip nurodyta šioje lentelėje. Šioje lentelėje aprašyta taisyklė.
Pagrindinės formų sudarymo išimtys
- Vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią nekirčiuotu skiemeniu -el ir kai kurie daiktavardžiai, besibaigią -er. Jų daugiskaitoje iškrinta -e-, pavyzdžiui:
en ankel, ankelen, ankler, anklene (kulkšnis),
en onkel, onkelen, onkler, onklene (dėdė),
en finger, fingeren, fingre(r), fingrene (pirštas),
en åker, åkeren, åkre(r), åkrene (laukas),
en sjanger, sjangeren, sjangre(r), sjangrene (žanras),
en vinter, vinteren, vintre(r), vintrene (žiema).
- Jeigu tokiame daiktavardyje vienaskaitoje prieš -e- yra dvigubas priebalsis, tai daugiskaitoje, iškritus -e-, supaprastinamas ir priebalsis:
en vaffel, vaffelen, vafler, vaflene (vaflis, „čirvinis“ blynas),
en sykkel, sykkelen, sykler, syklene (dviratis),
en nøkkel, nøkkelen, nøkler, nøklene (raktas),
en sommer, sommeren, somre(r), somrene (vasara).
- Kai kurie vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią -er, daugiskaitoje turi kitokias priesagas, būtent, -e ir -ne, pavyzdžiui:
en lærer, læreren, lærere, lærerne (mokytojas),
en genser, genseren, gensere, genserne (megztinis).
- Kai kurie šių daiktavardžių gali būti kaitomi dvejopai:
en åker, åkeren, åkere, åkerne arba åkre(r), åkrene (laukas),
en sjanger, sjangeren, sjangere, sjangerne arba sjangre(r), sjangrene (žanras),
en vinter, vinteren, vintere, vinterne arba vintre(r), vintrene (žiema),
en sommer, sommeren, sommere, sommerne arba somre(r), somrene (vasara).
- Keletas vienskiemenių vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos nežymimojoje formoje dažniausiai vartojami be priesagos -er:
en feil, feilen, feil, feilene (klaida),
en ting, tingen, ting, tingene (daiktas),
en sko, skoen, sko, skoene (batas),
en mygg, myggen, mygg, myggene (uodas),
en maur, mauren, maur, maurene (skruzdėlė),
ei / en ski, skia (arba: en ski, skien), ski, skiene (slidė).
- Moteriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią -el, -en, -er, praranda -e-. Skirtingai nei vyriškosios giminės formose, čia -e- iškrinta ne tik daugiskaitoje, bet ir vienaskaitos žymimojoje formoje:
ei / en aksel, aksla, aksler, akslene (petys),
ei / en frøken, frøkna, frøkner, frøknene (freken, panelė),
ei / en skulder, skuldra, skuldre(r), skuldrene (petys),
ei / en hulder, huldra, huldre(r), huldrene (hiuldra – tokia norvegų folkloro būtybė; laumė).
Šie daiktavardžiai, kaip ir visi moteriškosios giminės daiktavardžiai, gali būti vartojami ir su vyriškosios giminės artikeliais pagal vyriškajai giminei taikomas taisykles:
en aksel, akselen, aksler, akslene,
en frøken, frøkenen, frøkner, frøknene,
en skulder, skulderen, skuldre(r), skuldrene,
en hulder, hulderen, huldre(r), huldrene.
- du niekatrosios giminės daiktavardžiai, daugiskaitos žymimojoje formoje dažniausiai vartojami su priesaga -a, o ne -ene:
et barn, barnet, barn, barna (vaikas),
et bein, beinet, bein, beina (koja; kaulas).
- Tarptautiniai (iš lotynų kalbos kilę) žodžiai, kurių pagrindinė forma baigiasi -ium arba -eum, visose kitose formose praranda skiemenį -um-, pavyzdžiui:
et museum, museet, museer, museene (muziejus),
et akvarium, akvariet, akvarier, akvariene (akvariumas),
et auditorium, auditoriet, auditorier, auditoriene (auditorija).
- Kai kurie tarptautiniai (iš lotynų kalbos kilę) žodžiai, kurių pagrindinė forma baigiasi -um (žinoma, išskyrus tuos, kurie baigiasi -ium arba -eum, žr. aukščiau), daugiskaitos nežymimoji forma baigiasi -a, o žymimojoje žymimoji – -aene, pvz.:
et faktum, faktumet, fakta, faktaene (faktas),
et visum, visumet, visa / visum, visaene / visumene (viza).
- Kai kurių tarptautinių žodžių daugiskaitos formos gali būti su tokiais formantais kaip toje kalboje, iš kurios jie paskolinti, pavyzdžiui:
en konto, kontoen, konti / kontoer, kontiene / kontoene (sąskaita) – iš italų kalbos kilęs žodis.
- Kai kurie valiutas ar mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai daugiskaitos nežymimojoje formoje neturi priesagos -er(atkreipkite dėmesį, kad žymimojoje formoje kai kurie daiktavardžiai turi priesagą -ene, o kai kurie – –ne):
en euro, euroen, euro, euroene (euras),
en dollar, dollaren, dollar, dollarene (doleris),
en zloty, zlotyen, zloty, zlotyene (zlotas),
en meter, meteren, meter, meterne (metras),
en liter, literen, liter, literne (litras).
Iki 2015 metų cirkuliavusios Lietuvos valiutos lito pavadinimas taip pat kaitomas pagal šią taisyklę:
en litas, litasen, litas, litasene (litas).
- Daiktavardis et sted, nors ir yra vienskiemenis, daugiskaitoje turi priesagą -er, o daiktavardžiai et poeng ir et eventyr, nors ir yra daugiaskiemeniai, jos neturi:
et sted, stedet, steder, stedene (vieta),
et poeng, poenget, poeng, poengene (taškas, balas, punktas; esmė, svarbus momentas),
et eventyr, eventyret, eventyr, eventyrene (pasaka, nuotykis).
- Yra daiktavardžių, kurių daugiskaitos formos sudaromos netaisyklingai, taigi juos reikės paprasčiausiai išmokti mintinai. Štai dažniausiai pasitaikantys iš jų:
vyr. g.
en mann, mannen, menn, mennene (vyras),
en bror, broren, brødre, brødrene (brolis),
en far, faren, fedre, fedrene (tėvas),
en bonde, bonden, bønder, bøndene (ūkininkas, valstietis, žemdirbys),
en fot, foten, føtter, føttene (pėda).
mot. g.
ei / en rot, rota (arba: en rot, roten), røtter, røttene (šaknis; analogiškai kaitysime ir ei / en gulrot – morka, ei / en kålrot– griežtis, sėtinys),
ei / en hånd, hånda (arba: en hånd, hånden), hender, hendene (ranka, plaštaka),
ei / en natt, natta (arba: en natt, natten), netter, nettene (naktis),
ei / en søster, søstera (arba: en søster, søsteren), søstre, søstrene (sesuo),
ei / en datter, dattera (arba: en datter, datteren), døtre, døtrene (duktė),
ei / en mor, mora (arba: en mor, moren), mødre, mødrene (motina),
ei / en bok, boka (arba: en bok, boken), bøker, bøkene (knyga),
ei / en gås, gåsa (arba: en gås, gåsen), gjess, gjessene (žąsis),
ei / en and, anda (arba: en and, anden), ender, endene (antis),
ei / en tann, tanna (arba: en tann, tannen), tenner, tennene (dantis),
ei / en tå, tåa (arba: en tå, tåen), tær, tærne (kojos pirštas).
niekatr. g.
et tre, treet, trær, trærne (medis),
et kne, kneet, knær, knærne (kelis),
et øye, øyet, øyne, øynene (akis).