Lyginimas. Būdvardžių laipsniavimas
Kai kuriais atvejais lyginant kelis dalykus galima išsiversti vien su nelyginamuoju laipsniu:
Det er like kaldt i Canada som i Norge. – taip pat šalta;
Det er like pent i Spania som i Italia. – taip pat gražu;
Fransk er like vanskelig som norsk. – taip pat sunku;
Agnieszka er like flink som Martin. – taip pat gabi;
Vi ble like trøtte som de andre elevene. – taip pat pavargę;
Gatis og Kim er like flinke. – vienodo gabumo;
Bestemor og bestefar er like gamle. – vienodo amžiaus;
Alle elevene var like trøtte. – vienodai pavargę;
Det er ikke så kaldt i dag som i går. – ne taip šalta;
Bestemor er ikke så gammel som bestefar. – ne tokia sena;
Henrik var ikke så trøtt som Luna. – ne toks pavargęs.
Tačiau dažniausiai lyginant kelis dalykus mums prireiks aukštesniojo laipsnio (komparativ) bei aukščiausiojo laipsnio (superlativ).
Dažniausiai aukštesnysis laipsnis sudaromas su priesaga -ere, o aukščiausiasis – su priesaga -est:
kald – kaldere – kaldest (šaltas – šaltesnis – šalčiausias),
varm – varmere – varmest (šiltas – šiltesnis – šilčiausias),
Pagrindinės išimtys
- Būdvardžiai, kurių pagrindinė forma baigiasi -el, -en, -er, aukštesniajame ir aukščiausiajame laipsnyje praranda nekirčiuotąjį -e-. Jei prieš -e- buvo dvigubas priebalsis, jis suviengubinamas:
enkel – enklere – enklest (paprastas),
vakker – vakrere – vakrest (gražus),
doven – dovnere – dovnest (tingus).
- Būdvardžių, kurių pagrindinė forma baigiasi -som, aukštesniajame laipsnyje rašoma dviguba
-mm-:
morsom – morsommere – morsomst (smagus),
langsom – langsommere – langsomst (lėtas).
- Kai kurių būdvardžių, kurie pagrindinė forma baigiasi -m, priebalsis -mm- dvigubinamas ir aukštesniajame, ir aukščiausiajame laipsnyje:
dum – dummere – dummest (kvailas).
- Būdvardžiai, kurie baigiasi -ig bei -som, aukščiausiajame laipsnyje turi priesagą -st (vietoj ‑est):
viktigst (svarbiausias), vanskeligst (sudėtingiausias), hyggeligst (maloniausias), langsomst (lėčiausias), morsomst (smagiausias).
Kai kurių būdvardžių laipsnių formas teks išmokti mintinai:
| Nelyginamasis laipsnis | Aukštesnysis laipsnis | Aukščiausiasis laipsnis |
liten, lita, lite; lille; små (mažas) stor (-t, -e) (didelis) gammel (gammelt, gamle) (senas) ung (-t, -e) (jaunas) lang (-t, -e) (ilgas) god (-t, -e) (geras) tung (-t, -e) (sunkus) dårlig (-, e); ille (-, -) (blogas) |
mindre større eldre yngre lengre bedre tyngre dårligere arba verre |
minst størst eldst yngst lengst best tyngst dårligst arba verst |
| Nelyginamojo laipsnio atitikmuo | Aukštesnysis laipsnis | Aukščiausiasis laipsnis |
over, ovenfor (aukščiau, virš) ned, nede, nedenfor (žemiau) fram, framme (pirmyn, priekyje) bak (už, užpakalyje) inn, inne (į vidų, viduje) ut, ute (laukan, lauke) midt, i midten (viduryje) mellom (tarp) få (mažai) mange (daug) mye (daug) gjerne (mielai) langt, lenge (toli, ilgai) | øvre nedre fremre bakre indre ytre midtre – færre fler(e) mer(e) heller lenger | øverst nederst fremst bakerst innerst ytterst midterst mellomst færrest flest mest helst lengst |
Atkreipkite dėmesį!
Būdvardis: lang (-t, -e) (ilgas) – lengre (ilgesnis) – lengst (-e) (ilgiausias)
Prieveiksmis: langt (toli), lenge (ilgai) – lenger (toliau, ilgiau) – lengst (toliausiai, ilgiausiai)
Han arbeider der ikke lenger. – Jis ten nebedirba.
(norvegų k. ikke lenger = lietuvių k. nebe-)
Han gikk langt og lenger enn langt. – Jis ėjo toli ir dar toliau negu toli (iš pasakos apie Pelenių).
- Kai kurių būdvardžių laipsnių formos sudaromos su pagalbiniais žodeliais mer, mest(beje, su pagalbiniais žodeliais mindre, minst galima sudaryti ir priešingos – mažėjančio savybės intensyvumo, mažėjančio laipsnio – reikšmės žodžių junginius):
komplisert – mer komplisert – mest komplisert (sudėtingas, komplikuotas),
kjent – mer kjent – mest kjent (žinomas),
rotete – mer rotete – mest rotete (netvarkingas, apšnerkštas),
praktisk – mer praktisk – mest praktisk (praktiškas).
populær – mer populær – mest populær (populiarus).
Pavyzdžiai su silpnąja forma:
den mest berømte (įžymiausiasis), det mest idiotiske (idiotiškiausiasis), den mest bråkete (triukšmingiausiasis).
Ibsen er den mest berømte norske forfatteren. – Ibsenas yra įžymiausias norvegų rašytojas.
Dette er det mest idiotiske forslaget jeg har hørt. – Čia idiotiškiausias pasiūlymas, kokį tik esu girdėjęs.
De liker den mest bråkete musikken. – Jiems patinka didžiausią triukšmą kelianti muzika.
Pavyzdžiai su mindre ir minst:
Det er mindre interessant nå enn før (Dabar ne taip įdomu, mažiau įdomu nei anksčiau).
Dette er den minst interessante boka hans (Tai – mažiausiai įdomi jo knyga, neįdomiausia jo knyga).
Formų vartojimas
Aukštesnysis laipsnis vartojamas tada, kai yra pasakytas arba numanomas lyginimas – kitaip sakant, kai yra pasakyta ar bent numanoma frazė su dalelyte enn – negu, nei, už:
Det var kaldere i går enn i dag. – Vakar buvo šalčiau negu šiandien.
Det er varmere i dag enn i går. – Šiandien šilčiau negu vakar.
De har billigere mat på torget enn i butikken. – Turguje būna pigesnio maisto negu parduotuvėje.
Det er varmere i Tunisia enn i Norge. – Tunise šilčiau negu Norvegijoje.
Maten er dyrere i Norge enn i India og Pakistan. – Norvegijoje maistas brangesnis nei Indijoje bei Pakistane.
Er matematikk morsommere enn norsk? – Ar matematika smagiau už norvegų kalbą?
Synes du norsk er lettere enn tyrkisk? – Ar, tavo vertinimu, norvegų kalba lengvesnė už turkų?
Prieš aukštesniojo laipsnio būdvardžius galima pasakyti įvairių jų reikšmę patikslinančių žodelių:
Hun er litt eldre enn meg. – Ji truputį vyresnė už mane.
Hun er mye eldre enn meg. – Ji daug vyresnė už mane.
Hun er enda eldre enn meg. – Ji dar vyresnė ir už mane.
Su aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais kartais pavartojamas žodelis aller – visų, pats, pavyzdžiui:
aller eldst – visų vyriausias (-a),
aller best – visų geriausias (-a).
Aukščiausiasis laipsnis vartojamas tada, kai nepasakoma, kas su kuo lyginama – t. y. kai nėra frazės su dalelyte enn:
Maten er billigst på torget. (Maistas pigiausias būna turguje; tačiau jei būtų pasakyta, su kuo lyginame, reikėtų vartoti aukštesnįjį laipsnį: billigere enn andre steder – pigesnis nei kitur.)
Hvilket fag er morsomst? ( = morsommere enn andre fag) – Kuris dalykas smagiausias?
Denne genseren er finest. ( = finere enn de andre genserne) – Šitas megztinis prašmatniausias.
Hvilke fag er vanskeligst? ( = vanskeligere enn andre fag) – Kurie dalykai sudėtingiausi?
Netgi jei lyginame tik du daiktus, vis tiek turėsime vartoti aukščiausiąjį laipsnį, jeigu sakinyje netinka frazė su dalelyte enn:
Hva slags mat er best, indisk eller pakistansk? Lietuviškai sakytume „Koks maistas skanesnis, indiškas ar pakistanietiškas?“, bet norvegiškai šiuo atveju reikia sakyti „Koks maistas skaniausias?“.
Skanesnis, geresnis (bedre) tiktų tuo atveju, jei būtų pasakyta už ką skanesnis, pvz. Jeg synes asiatisk mat er bedreenn europeisk – Mano vertinimu, azijietiškas maistas skanesnis už europietišką.
Hvilken by er størst, Ankara eller Istanbul? – Kuris miestas „didžiausias“, Ankara ar Stambulas?
Er Anna eller Peter flinkest i norsk? – Ana ar Peteris yra „gabiausias“ norvegų kalbai?
Kiti pavyzdžiai su aukščiausiojo laipsnio formomis:
Hvor er maten best? – Kur maistas skaniausias?
Hvem er yngst i familien? – Kas jauniausias šeimoje?
Hvem er eldst i gruppa? – Kas vyriausias grupėje?
Aukštesnysis laipsnis daugiau niekaip nekaitomas, o aukščiausiojo laipsnio silpnoji forma (t. y. po artikelių den, det, de) vartojamas su priesaga -e. Reikia atkreipti dėmesį, kad tarinio vardinėje dalyje – skirtingai nuo nelyginamojo laipsnio – daugiskaitos stipriojoje formoje aukščiausiasis laipsnis vartojamas be priesagos -e.
Hvilke fag er vanskeligst? (ne *vanskeligste, nors ir daugiskaita) – Kokie dalykai yra sunkiausi?
Hun er yngst. – Ji yra jauniausia.
De er yngst. – Jie yra jauniausi. (Vartojame formą be -e, nors čia ir daugiskaita.)
Tačiau: Den yngste dattera skal begynne på skolen. – Jauniausioji dukra pradės eiti į mokyklą. De vanskeligste fagene er kjemi og geometri – Sunkiausieji dalykai yra chemija ir geometrija. (Čia jau vartojama silpnoji forma, nes ji eina po artikelio den, de.)
Kai aukščiausiojo laipsnio būdvardis sakinyje eina vardine tarinio dalimi, dažnai galima pasirinkti, kurią formą – žymimąją su artikeliu ar nežymimąją be artikelio – norėsime vartoti:
Dette bildet er finest / det fineste. – Šis paveikslas gražiausias.
Hvem er yngst / den yngste / de yngste i klassen? – Kas yra jauniausias / jauniausi klasėje?
Eva og Peter er minst / de minste i klassen. – Eva ir Peteris yra mažiausi klasėje.