Veiksmažodžiai
Verb
Bendratis ir esamasis laikas (Infinitiv og presens)
Jeg kan snakke norsk – Aš moku kalbėti norvegiškai.
Agnieszka vil bo i en større leilighet. – Agnieška nori gyventi didesniame bute.
Du får gjøre som du vil. – Gali daryti, kaip nori.
Vi får prøve på nytt. – Mums teks pamėginti iš naujo.
å lese (skaityti, mokytis) – leser (skaitau, mokausi; skaitai, mokaisi ir t. t.),
å hete (vadintis) – heter (vadinuosi, vadiniesi ir t. t.),
å bo (gyventi) – bor (gyvenu, gyveni ir t. t.),
å ha (turėti) – har (turiu, turi ir t. t.).
Išimtys:
å vite (žinoti) – vet arba veit (žinau, žinai, žino, žinome, žinote, žino),
å gjøre (daryti) – gjør (darau, darai, daro ir t. t.),
å si (sakyti) – sier (sakau, sakai ir t. t.),
å spørre (klausti) – spør (klausiu, klausi ir t. t.),
å være (būti) – er (esu, esi ir t. t.).
Nors pastarųjų veiksmažodžių esamojo laiko forma ir baigiasi priebalsiu -r, tačiau šiuo atveju jis nėra pridurtas prie bendraties.
Modaliniai veiksmažodžiai (Modalverb)
å kunne (galėti, mokėti) – kan (galiu, moku; gali, moki ir t. t.),
å skulle – skal (pagalbinis veiksmažodis būsimajam laikui sudaryti, pareigai ar privalėjimui nusakyti ir kitomis reikšmėmis, į lietuvių kalbą dažniausiai neverčiamas),
å måtte (privalėti) – må (privalau, privalai ir t. t.),
å ville (norėti) – vil (noriu, nori ir t. t.; taip pat vartojamas kalbant apie būsimus ivykius, ateities prognozavimą, spėjimą, kas gali įvykti ateityje),
å burde (turėti, derėti) – bør (turėčiau, man derėtų ir t. t.).
Jeg kan snakke norsk – Aš moku kalbėti norvegiškai (kan – modalinis veiksmažodis).
Plg. Jeg prøver å snakke norsk – Aš mėginu kalbėti norvegiškai (čia modalinio veiksmažodžio nėra, mėginti nėra modalinis veiksmažodis).
Liepiamoji nuosaka (Imperativ)
Liepiamoji nuosaka dažniausiai vartojama liepiant, nurodant, reikalaujant, siūlant ar prašant. Ji sudaroma nubraukiant nekirčiuotąjį -e, jei bendratis baigiasi šiuo garsu. Kitais atvejais liepiamoji nuosaka tiesiog sutampa su bendratimi (be dalelytės å):
å snakke (kalbėti) – Snakk langsommere! – Kalbėk lėčiau!,
å hjelpe (padėti) – Help meg! – Padėk man!,
å komme (ateiti) – Kom hit! – Eikš čia! (Atkreipkite dėmesį, kad žodžio kom gale rašoma tik viena -m),
å gå (eiti) – Gå! – Eik!
Kiti būdai liepimui, nurodymui, reikalavimui, pasiūlymui, prašymui išreikšti
Liepiant, nurodant, reikalaujant, siūlant, draudžiant dažnai vartojama ir tiesioginė nuosaka:
Nå gjør du som jeg sier. – Daryk kaip aš sakau.
Vi snakker ikke mer om dette! – Apie tai nebekalbam!
Labai dažnai pasitelkiami modaliniai veiksmažodžiai:
Vil du bli med? – Prisijungsi?
Skal vi gå ut? – Eime į lauką?
Vi kan gå på kino. – Galime nueiti į kiną.
Kan du vente litt? – Gali luktelėti?
Kjøttet skjæres i biter. – Mėsa supjaustoma gabalėliais.
Grønnsakene kokes først. – Pirmiausia išverdamos daržovės.