Oratastic

Daiktavardžiai (Substantiv)

Oratastic▸Trumpa norvegų kalbos gramatika▸  Daiktavardžiai (Substantiv) Daiktavardžiai Substantiv Daiktavardžiai norvegų kalboje – bent jau daugelyje jos tarmių – būna trijų giminių: vyriškosios, moteriškosios arba niekatrosios. Kuris daiktavardis yra kurios giminės, reikės išmokti mintinai. Bergeno tarmėje skirtumas tarp vyriškosios ir moteriškosios giminės yra išnykęs. Skirtingų giminių daiktavardžių artikeliai skiriasi. Vyriškosios giminės nežymimasis artikelis yra en, moteriškosios … Read more

Veiksmažodžiai (Verb) 3

Oratastic▸Trumpa norvegų kalbos gramatika▸  Veiksmažodžiai (Verb) Forrige side Preterito ir perfekto vartojimas Ir preteritas, ir perfektas yra būtieji laikai, taigi vartojami nusakyti veiksmui, vykusiam praeityje. Tačiau jų vartojimas šiek tiek skiriasi. Preteritą vartojame, kai veiksmas praeityje įvyko ir pasibaigė. Taip pat preteritą vartojame, kai būna pasakyta (arba bent numanoma) laiko aplinkybė, nurodanti kada tas veiksmas įvyko. Perfektą … Read more

Veiksmažodžiai (Verb) 2

Oratastic▸Trumpa norvegų kalbos gramatika▸  Veiksmažodžiai (Verb) Forrige side Veiksmažodžių būtieji laikai Norvegų kalboje svarbiausi du būtieji laikai: preteritas (preteritum) ir perfektas (perfektum). Pagal tai, kaip veiksmažodžiais sudaromos būtųjų laikų formos, jie skirstomi į taisyklinguosius ir netaisyklinguosius. Kurie veiksmažodžiai yra taisyklingieji, o kurie – netaisyklingieji, reikia išmokti mintinai. Netaisyklingųjų veiksmažodžių formas taip pat reikia išmokti mintinai, jos pateikiamos … Read more

Veiksmažodžiai (Verb)

Oratastic▸Trumpa norvegų kalbos gramatika▸  Veiksmažodžiai (Verb) Veiksmažodžiai Verb Bendratis ir esamasis laikas (Infinitiv og presens) Bendratis – tai veiksmažodžio forma, atsakanti į klausimą „ką veikti, ką daryti?“, pvz. kalbėti, skaityti, gyventi. Lietuvių kalboje bendratis baigiasi -ti, o norvegų kalboje bendraties rodiklis yra dalelytė å (tariama [oː]), pavyzdžiui:Jeg prøver å snakke norsk. – Aš bandau kalbėti norvegiškai.Po modalinių veiksmažodžių (tokių kaip skal, vil, kan, må, bør, o taip pat … Read more