Būdvardžiai
Adjektiv
Būdvardis, vartojamas kaip vardinė tarinio dalis
Būdvardžiai gali eiti vardine tarinio dalimi arba pažyminiu. Pirmiausia aptarsime jų formą tais atvejais, kai jie eina vardine tarinio dalimi (vadinamoji predikatyvinė vartosena).
Vienaskaitos vyriškojoje ir moteriškojoje giminėje vartojama pagrindinė būdvardžio forma, t. y. ta, kuri pateikiama žodyne, be jokių priesagų:
Hun er ung. – Ji yra jauna.
Hun er tyrkisk. – Ji yra turkė (pažodžiui: turkiška).
Ble hun sint? – Ar ji užpyko (pažodžiui: pasidarė pikta)?
Han blir gammel. – Jis sensta (pažodžiui: darosi senas).
Han ble trøtt. – Jis pavargo (pažodžiui: pasidarė pavargęs).
Læreren er syk. – Mokytojas serga (pažodžiui: yra nesveikas).
Skolen er stor. – Mokykla yra didelė.
Boka er dårlig. – Knyga yra bloga.
Byen er pen. – Miestas yra gražus.
Maten var norsk. – Maistas buvo norvegiškas.
Er filmen utenlandsk? – Ar filmas užsieninis?
Vienaskaitos niekatrojoje giminėje dažniausiai pridedama priesaga -t.
Huset er stort. – Namas yra didelis.
Stedet var fint. – Vieta buvo nuostabi.
Bildet er pent. – Paveikslas yra gražus.
Beje, niekatrosios giminės forma gali būti vartojama ir prieveiksmiškai, t. y. atsakyti į klausimą „kaip?“:
Hun synger pent. – Ji dainuoja gražiai.
Henrik snakker langsomt. – Henrikas kalba lėtai.
Daugiskaitoje nepriklausomai nuo giminės dažniausiai pridedama priesaga -e.
Vi er trøtte. – Mes pavargę.
De ble glade. – Jie nudžiugo (pažodžiui: pasidarė linksmi).
Hagene er store. – Sodai yra dideli.
Kollegene er hyggelige. – Kolegos yra malonūs.
Husene var hvite. – Namai buvo balti.
Klærne hans er nye. – Jo drabužiai – nauji.
Būdvardis, vartojamas kaip pažyminys
Būdvardis sakinyje gali eiti arba vardine tarinio dalimi, arba pažyminiu. Dabar pažiūrėkime į tuos atvejus, kai būdvardis eina pažyminiu (vadinamoji atributyvinė vartosena). Nežymimojoje formoje bus vartojamos tos pačios formos, kaip ir aukščiau aptartuose pavyzdžiuose, t. y. be jokios priesagos vyriškojoje bei moteriškojoje giminėje, su priesaga -t niekatrojoje giminėje ir su priesaga -e – daugiskaitoje.
De har ei stor stue. – Jie turi didelę svetainę.
Det var en fin dag. – Tai buvo nuostabi diena.
Vi kjøpte et brunt bord. – Mes nusipirkome rudą stalą.
Dette var et fint sted. – Tai buvo nuostabi vieta.
Kan du kjøpe et ferskt brød? – Ar gali nupirkti šviežios duonos kepalą?
Hun kjøpte nye gardiner. – Ji nupirko naujas užuolaidas.
De har store hager. – Jie turi didelius sodus.
Kaip matyti iš pavyzdžių, vienaskaitoje prieš būdvardį dažniausiai pasakomas nežymimasis artikelis (ei, en ar et), o daugiskaitoje jokio artikelio prieš būdvardį nereikia.
O žymimojoje formoje visose giminėse ir skaičiuose vartojama būdvardžio forma su priesaga ‑e (vadinamoji būdvardžio silpnoji forma). Prieš būdvardį šioje formoje pasakomas žymimasis artikelis den (vns. vyr. ir mot. g.), det (vns. niekatr. g.) arba de (dgs., nepriklausomai nuo giminės).
Klokka er god. – Den nye klokka er god. (Naujasis laikrodis yra geras.)
Læreren er kul. – Den nye læreren er kul. (Naujasis mokytojas yra šaunus.)
Systemet fungerer godt. – Det nye systemet fungerer godt. (Naujoji sistema funkcionuoja gerai.)
Huset var dyrt. – Det nye huset var dyrt. (Naujasis namas buvo brangus.)
Kollegene er hyggelige. – De nye kollegene er hyggelige. (Naujieji kolegos yra malonūs.)
Taigi būdvardžio forma su priesaga -e naudojama dviem skirtingais atvejais: 1) daugiskaitoje (nesvarbu, ar būdvardis eina vardine tarinio dalimi, ar pažyminiu) ir 2) žymimojoje formoje (kai būdvardis eina pažyminiu).
Būdvardžių formų sudarymo išimtys
- Jei būdvardis baigiasi dvigubu priebalsiu, tai niekatrojoje giminėje, prieš priesagą -t, priebalsis dažniausiai suviengubinamas:
stygg – et stygt sår – stygge klær,
spesiell – et spesielt middel – spesielle tilstander,
grønn – et grønt eple – grønne epler,
tykk – et tykt teppe – tykke tepper.
Vis dėlto kai kuriais atvejais, vengiant homografijos, tenka palikti dvigubą priebalsį. Verta įsiminti šiuos būdvardžius:
vis – vist – vise (išmintingas),
viss – visst – visse (tam tikras, vienas, toks; žinomas, tikras, garantuotas; kaip anglų k. certain; plg. Ja visst! – Na taip, žinoma!),
ful – fult – fule (klastingas),
full – fullt – fulle (pilnas; girtas).
- Jeigu būdvardis baigiasi -m, tai gali būti, kad prieš priesagą -eši -m- bus sudvigubinama (jeigu balsis prieš -m- tariamas trumpai):
dum – dumt – dumme (kvailas),
tom – tomt – tomme (tuščias),
grim – grimt – grimme (bjaurus, plg. H. K. Anderseno pasakos pavadinimą Den grimme andungen – Bjaurusis ančiukas),
langsom – langsomt – langsomme (lėtas),
morsom – morsomt – morsomme (smagus, linksmas, juokingas).
- Kai būdvardžio pagrindinė forma baigiasi kirčiuotu balsiu, niekatrojoje giminėje pridedame dvigubą -tt(o tariant sutrumpėja balsis).
ny – nytt – nye (naujas),
fri – fritt – frie (laisvas).
Kai kuriais atvejais tokių būdvardžių daugiskaitoje dažniau vartojamos formos be -e:
blå – blått – blå (blåe) (mėlynas),
grå – grått – grå (gråe) (pilkas).
- Būdvardžiai, kurie pagrindinė forma baigiasi -igarba –sk, niekatrojoje giminėje neturi priesagos -t:
billig – billig – billige (huset var billig – namas buvo pigus),
hyggelig – hyggelig – hyggelige (dette stedet er hyggelig – šita vieta yra maloni),
økonomisk – økonomisk – økonomiske (dette er et økonomisk spørsmål – tai ekonominis klausimas),
praktisk – praktisk – praktiske (vi har et praktisk problem – turime praktinę problemą),
tysk – tysk – tyske (vi så et tysk teaterstykke – matėme vokišką spektaklį),
tyrkisk – tyrkisk – tyrkiske (dette flagget er tyrkisk – ši vėliava yra turkiška).
Vis dėlto reikia įsiminti kelis žodžius, kurie niekatrojoje giminėje įgyja -t, nors ir baigiasi ‑sk (atkreipkite dėmesį, kad jie visi yra vienskiemeniai):
rask – raskt – raske (greitas),
frisk – friskt – friske (šviežias, gaivus, sveikas),
fersk – ferskt – ferske (šviežias),
falsk – falskt – falske (netikras, padirbtas, suklastotas),
barsk – barskt – barske (nuožmus, rūstus, atšiaurus).
- Kai kurie būdvardžiai, kurių pagrindinė forma baigiasi -tar -d, niekatrojoje giminėje neįgyja -t:
en kort tur – et kort brev (trumpa išvyka – trumpas laiškas),
ei svart jakke – et svart skjerf (juodas švarkas – juodas šalikas),
en interessant film – et interessant sted (įdomus filmas – įdomi vieta).
(Tiesa, tarimas pastaruoju atveju vis dėlto skiriasi: en [ɪntɾə¹sɑŋː] film – et [ɪntɾə¹sɑŋːtʰ] sted.)
ei fremmed dame – et fremmed sted (svetima moteris – svetima vieta),
en solid bygning – et solid fundament (solidus pastatas – solidus pamatas).
- Būdvardžių, kurie pagrindinė forma baigiasi -el, -enarba -er, silpnojoje formoje iškrenta nekirčiuotas -e:
en diger ost – digre oster (didžiulis sūris – didžiuliai sūriai),
et tappert barn – tapre foreldre (drąsus vaikas – drąsūs tėvai),
ei sulten jente – sultne jenter (alkana mergaitė – alkanos mergaitės),
en sliten student – slitne studenter (nuvargęs studentas – nuvargę studentai),
et gammelt hus – gamle hus (senas namas – seni namai),
et enkelt spørsmål – enkle spørsmål (paprastas klausimas – paprasti klausimai).
- Nepainiokite:
enkel – enkelt – enkle (paprastas),
enkelt – enkelt – enkelte (pavienis, atskiras, vienas kitas).
Atkreipkite dėmesį, kad gali būti suviengubinamas ir priebalsis: gammel – gamle (senas – seni), vakker – vakre (gražus – gražūs), tapper – tapre (drąsus – drąsūs).
Gutten var tapper. – Berniukas buvo drąsus.
Jenta var tapper. – Mergaitė buvo drąsi.
Barnet var tappert. – Vaikas buvo drąsus.
Alle barna var tapre, men foreldrene var ikke så tapre. – Visi vaikai buvo drąsūs, bet tėvai buvo ne tokie drąsūs (dgs.).
| Entall (vienaskaita) | Flertall (daugiskaita) | ||
| Ubestemt form (nežym. f.) | Bestemt form (žym. f.) | Ubestemt form (nežym. f.) | Bestemt form (žym. f.) |
| en tapper gutt | den tapre gutten | tapre gutter | de tapre guttene |
| ei / en tapper jente | den tapre jenta (arba: den tapre jenten) | tapre jenter | de tapre jentene |
| et tappert barn | det tapre barnet | tapre barn | de tapre barna |
Nekaitomi būdvardžiai
Kai kurių būdvardžių visos formos sutampa su pagrindine forma. Visų pirma – tokių, kurių pagrindinė forma baigiasi nekirčiuotu balsiu:
moderne (modernus), stille (tylus, ramus), øde (plynas, dykas), rosa (rožinis), lilla (violetinis), sakte (lėtas), sinna (piktas), ille (blogas), edru (blaivas).
Atskirai galima paminėti esamojo laiko dalyvius ir iš jų padarytus žodžius. Jie baigiasi priesaga -ende:
studerende (studijuojantis), norskstuderende (studijuojantis norvegų kalbą), smilende (besišypsantis), liggende (gulintis), sengeliggende (nesikeliantis iš lovos), stående (stovintis), stillestående (statiškas, nejudrus), velstående (pasiturintis), gående (einantis), besøkende (lankytojas, svečias), oppmuntrende (padrąsinantis, žvalinantis), kommende (ateinantis, būsimas), imponerende (įspūdingas, imponuojantis), spennende (įdomus, kvapą gniaužiantis), fascinerende (žavingas)…
ei smilende jente (besišypsanti mergaitė), et smilende barn (besišypsantis vaikas), de smilende barna (besišypsantys vaikai).
Nekaitomi yra būdvardžiai gratis (nemokamas), stakkars (vargšelis) ir dar keletas kitų.
Atskirų formų neturi ir dažnai vartojamas būdvardis bra (geras):
en bra bok, ei bra lampe, et bra sted (gera knyga, gera lempa, gera vieta),
Liten (mažas) ir annen (kitas)
Šių dviejų žodžių formos tokios nereguliarios, kad jas telieka išmokti mintinai:
| VIENASKAITA | DAUGISKAITA | ||
| mot. g. | vyr. g. | niekatr. g. | |
| ei lita jente (arba: en liten jente) ei anna jente (arba: en annen jente) | en liten by en annen dag | et lite land et annet sted | små land andre steder |
| den lille jenta den andre jenta | den lille byen den andre dagen | det lille landet det andre stedet | de små landene de andre stedene |